Kaip ES direktyva dėl pastatų energinio naudingumo prisideda prie žaliojo kurso?

Europos Sąjunga (ES) parengė strateginę darbotvarkę, kuria siekiama spręsti klimato kaitos problemą ir paversti Europos ekonomiką klimato atžvilgiu neutralia, ekologiška ir teisinga visuomene. Europos klimato teisės aktu (2021 m.) ES teisiškai įpareigojo iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį bent 55 proc., o iki 2050 m. pasiekti nulinę anglies dioksido emisiją.

Europos pastatams priskirtina 40 proc. suvartojamos energijos ir 36 proc. su energija susijusių tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamųjų ŠESD. Energetikos krizė taip pat atskleidė, kaip svarbu masiškai renovuoti Europos pastatus ir sumažinti vartotojų sąskaitas už energiją ir energijos nepriteklių. Šiems tikslams pasiekti ES turėjo peržiūrėti pagrindinį statybos teisės aktą – direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo – ir kitas teisės sritis bei suderinti su naujais užmojais.

Po dvejus metus trukusių diskusijų ES institucijos (Europos Parlamentas, Komisija ir Taryba) 2023 m. gruodžio mėn. pasiekė kompromisą dėl direktyvos, kurią 2024 m. kovo ir balandžio mėn. oficialiai patvirtino Europos Parlamentas ir Aplinkos taryba, o 2024 m. gegužės 8 d. ji buvo paskelbta ES oficialiajame leidinyje. Nuo šiol iki 2026 m. gegužės pabaigos (išskyrus atvejus, kai nuostatoms nurodomi kiti konkretūs terminai) ES valstybės narės turės taikyti direktyvą.

Kas planuojama dėl iškastinio kuro?

Nutraukti subsidijas ir laipsniškai atsisakyti naudoti

Nuo 2025 m. bus uždrausta subsidijuoti autonominius iškastinio kuro katilus.

ES valstybės narės privalo nurodyti, kaip dekarbonizuos savo šildymo sistemas ir iki 2040 m. visiškai atsisakys naudoti iškastinį kurą šildymui ir vėsinimui. Taip ES lygmeniu sukuriamas aiškus teisinis pagrindas valstybėms narėms nustatyti šilumos generatorių, naudojamo kuro rūšies arba minimalios atsinaujinančiosios energijos dalies šildymui reikalavimus.

Visi pastatai visai netaršūs iki 2050 metų

Siekiama, kad iki 2050 m. visą Europos pastatų ūkį sudarytų visai netaršūs pastatai, ir nustatomi tarpiniai tikslai:

• Nuo 2028 m.: visi nauji pastatai, priklausantys viešosioms įstaigoms, turi būti visai netaršūs.
• Nuo 2030 m.: visi nauji pastatai – ir priklausantys viešosioms įstaigoms, ir privatūs – turi būti visai netaršūs.
• 2040 m.: valstybės narės savo nacionaliniuose pastatų renovacijos planuose nustatys tolesnius tarpinius tikslus dėl pastatų.

Kaip bus skatinama renovacija?

Minimalaus energinio naudingumo standartai

Kiekviena valstybė narė turės patvirtinti savo nacionalines kryptis pastatų ūkio vidutiniam pirminės energijos suvartojimui gyvenamuosiuose pastatuose mažinti:

1) 16 proc. iki 2030 (palyginti su 2020 m.);

2) 20–22 proc. iki 2035 (palyginti su 2020 m.).

Užtikrinant, kad mažiausio energinio naudingumo ES pastatai būtų palaipsniui renovuojami, direktyvoje nurodyta, jog bent 55 proc. suvartoto vidutinio pirminės energijos kiekio būtų sumažinti renovuojant kiekvienoje šalyje 43 proc. prasčiausio energinio naudingumo gyvenamųjų pastatų. Finansinės paskatos renovacijai pirmiausia skiriamos pažeidžiamiems namų ūkiams, su nepritekliumi susiduriantiems ir socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms.

Palaipsniui gerinant negyvenamųjų pastatų būklę, iki 2030 m. turėtų būti renovuota bent 16 proc. prasčiausio energinio naudingumo pastatų, o iki 2033 m. – 26 proc. tokių pastatų. Tam tikroms pastatų kategorijoms taikomos išimtys, prisitaikant prie nacionalinio pastatų ūkio specifikos.

Sprendimas – šilumos siurbliai?

Šilumos siurblių vaidmuo

Didžiąją dalį (80 proc.) ES namų ūkių suvartojamos energijos sudaro šildymas, vėsinimas ir buitinis karštas vanduo. Tad didinant Europos atsparumą būtina atnaujinti ES pastatus ir, planuojama, kad šilumos siurbliai taps itin populiariu sprendimu tiek naujiems, tiek seniems pastatams.

Šilumos siurbliai skiriasi nuo įprastinių šildymo sistemų, pavyzdžiui, dujinių katilų ir krosnių, nes šildymui naudoja ne iškastinį kurą, o tik elektros energiją. Šilumos siurbliai energiją vartoja efektyviau už katilus, todėl mažėja sąskaitos už energiją ir gerokai sumažinamas išmetamo CO2 kiekis. Be to, šilumos siurbliai pasižymi tokiais privalumais: montavimo universalumu, kompaktiškumu ir ekologiškumu, todėl yra patrauklus tiek namų, tiek komercinių patalpų katilų pakaitalas.

„Panasonic“ pasiruošusi kurti tvaresnį pastatų ūkį

Itin efektyvūs ir tvarūs „Panasonic“ siūlomi šildymo ir vėsinimo sprendimai yra esminis ir netgi būtinas šio perėjimo elementas – ne tik siekiant 2050 m., bet ir tarpinių 2030 bei 2040 m. tikslų.

Šie svarbūs politiniai signalai patvirtina, koks svarbus „Panasonic“ įsipareigojimas investuoti į patogius ir tvarius gyvenamųjų bei negyvenamųjų pastatų sprendimus, kurių asortimentas ir toliau plečiamas. Puikus pavyzdys – neseniai pristatytas naujas itin novatoriškas šilumos siurblys oras-vanduo Aquarea T-CAP M serija. Viena didžiausių Europos gyvenamųjų namų ūkio atnaujinimo kliūčių šiuo metu yra daugiabučiai pastatai. Įrenginiai „T-CAP M“ serijos šilumos siurbliai yra 20 / 25 / 30 kW galios, kuri gali būti didinama iki 300 kW. Jie suderinami su senais radiatoriais, todėl tinka tiek daugiabučių, tiek nedidelių komercinės paskirties pastatų sistemoms atnaujinti. Jie gali tiekti buitinį karštą vandenį iki 75 °C temperatūros net tada, kai lauko temperatūra yra -15 °C.

„Panasonic“ tiekiama įranga taip pat svarbi mažinant negyvenamųjų, ypač komercinių, pastatų anglies dioksido išmetimą. Naujai pristatytas reversinis šilumos siurblys oras-vanduo ECOi-W AQUA G-BLUE žymi naują etapą mūsų komercinės paskirties gaminių asortimente.

Išmanieji sprendimai

Kita svarbi tendencija – tobulėjančios pastatų automatizavimo sistemos, stebėsenos ir valdymo prietaisai, sudarantys sąlygas pastatų savininkams, valdytojams, gyventojams ir energijos vartotojams geriau suprasti savo šildymo, vėsinimo, vėdinimo ir buitinio karšto vandens sistemų veikimą ir dalyvauti jas valdant, imtis aktyvesnio vaidmens bei pagerinti galutinių vartotojų patogumą. „Panasonic“ aktyviai stengiasi nuolat siūlyti įvairių internetinių sprendimų, šiuo tikslu neseniai paskelbė apie partnerystę su Vokietijos energijos kontrolės sprendimų tiekėju „tado°“.

„Panasonic“ tiekia įvairius gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų šildymo ir vėsinimo įrenginius, kurie būtini pereinant prie naujos pastatų energetikos sistemos ir įgyvendinant žaliojo kurso tikslą iki 2050 m. atsisakyti anglies dioksido išmetimo Europos pastatuose. Nuolatinės „Panasonic“ investicijos į inovaciją ir asortimento plėtrą rodo įmonės įsipareigojimą ir tikėjimą, kad šis tikslas bus pasiektas.